RAZISKUJ
TIKIU. VADINASI, ESU.
skirta S. Šalkauskio 140-osioms gimimo metinėms
S. Šalkauskis savo filosofijoje išdėstė gyvenimo hierarchinės sąrangos idėją. Pagal ją žmogaus gyvenimas kyla aukštyn iš materialinės plotmės į aukščiausią dvasios sritį. Tikrovę, pasak S. Šalkauskio, sudaro gamtos, kultūros ir religijos klodai. S. Šalkauskio nuomone, žemiausioji ir pamatinė gyvenimo pakopa yra gamta ir jai priklausanti žmogaus prigimtis. Antroji gyvenimo piramidės pakopa yra kultūra, kai žmogus savo sąmoningu veikimu prigimtosios veiklos objektą pasitelkia aukštesniems tikslams pasiekti. Trečioji, aukščiausioji, gyvenimo piramidės pakopa yra religija, o jos esmė – žmogaus ir Dievo sąjunga. Religijai pasiekiama viskas, kas nepasiekiama kultūrai.
S. Šalkauskiui kultūra plačiąja prasme yra kuo glaudžiausiai susijusi su žmogaus esme. Pats žmogiškumas reiškiasi būtent kultūrine veiksena. Tačiau kultūrinė veikla nepasiekia savo tikslo, nes žmogus tobulai negali išsilaisvinti iš savo prigimties, negali pakeisti gamtos dėsnių, peržengti priežastingumo ribos. Todėl S. Šalkauskiui kultūra nėra aukščiausia gyvenimo sritis, kur kas svarbesnė, aukščiausia žmogaus vystymosi, gyvenimo pakopa yra religija.
S. Šalkauskis siekė jungti krikščionybę ir moderniąją kultūrą. Šis uždavinys, pasak filosofų, itin sunkiai pasiekiamas.
S. Šalkauskis pirmiausia mokėsi teisės ir baigęs Maskvos universitetą įgijo teisininko profesiją. Tačiau šis darbas jo netenkino. Tad dirbdamas teisininku ir gyvendamas Samarkande (Uzbekistane) jis pradėjo rašyti filosofinius tekstus į lietuvišką spaudą. Pirmieji jo filosofiniai tekstai buvo išspausdinti 1914 m. lietuviškame žurnale “Draugija”. Šie tekstai – tai svarstymai apie krikščionių bažnyčios ir kultūros santykį.
Kultūros filosofija buvo labiausiai išplėtota S. Šalkauskio filosofijos disciplina. S. Šalkauskį galima laikyti Lietuvos kultūros filosofijos pradininku ir kūrėju. Jo kultūros filosofija – tai tarsi lietuvių tautos modernizacijos programa. S. Šalkauskis toliaregiškai kalbėjo apie Lietuvos problemas ir kėlė klausimus: kokia mūsų vieta Europoje ir kaip kurti kultūrą, kuri būtų reikšminga žmonijai? Aukščiausia kultūra, pasak S. Šalkauskio, yra universalioji kultūra: “Tobulas kūrinys turėtų jungti savyje universaliausią turinį ir individualiausią formą.” Todėl tautinė kultūra turi siekti universalaus turinio.
“Kultūra pakelia žmogų į tokį sąmoningumo, laisvės ir galybės laipsnį, kur jo apsisprendimas yra žmogiškąja prasme tobuliausias. Bet kultūros priemonėmis žmogus dar negali atsiekti aukščiausių savo apsisprendimo tikslų, nes jiems pilnai įvykdyti reikalingos dar yra religijos priemonės. Taigi kultūros tikslingumas turi galutinėje sąskaitoje vien paruošiamosios reikšmės atžvilgiu į religijos tikslingumą. Todėl irgi giliausios kultūros problemos randa savo išsprendimą religijos srityje.” – Stasys Šalkauskis
