Stasys Šalkauskis (1886–1941) – Lietuvos filosofas, moderniosios filosofijos pradininkas ir klasikas, paskutinis nepriklausomos Lietuvos (1918–1940) Vytauto Didžiojo universiteto rektorius. Jis buvo aktyvus nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjas, padėjęs Lietuvai permąstyti, pažinti save, atrasti savo vietą ir žengti modernios valstybės keliu. Filosofo apmąstymai, jo keltos idėjos aktualios ir šiandien.

S. Šalkauskiui tikėjimas Dievu buvo svarbus visą gyvenimą. Nors jaunystėje buvo suabejojęs Dievo buvimu, tačiau vėliau apsisprendė ir savo tikėjimui – katalikybei – liko ištikimas iki gyvenimo pabaigos. Daugelis jo veiklų siejosi su katalikybe, jis buvo giliai tikintis ir praktikuojantis katalikas. Tarpukariu Lietuvos visuomenė apskritai buvo katalikiška, tad jo idėjos rado platų atgarsį. S. Šalkauskio pažiūros turėjo pamatinę reikšmę, nes jos tapo pagrindu modernios, intelektualios ir pilietiškos visuomenės ugdymo vizijai.

…būtent filosofija eina pareigą, esmingu būdu surištą su aukštesne jo [žmogaus] prigimties puse. Sakoma žmogų esant animal rationale. Šita jo savybė gal skaidriausiai apsireiškia tame tiesos pasiilgime, kuris pripildo geriausią, galima sakyti, žmogaus gyvenimo pusę. Žmogus savaime pasiilgsta tiesos, geidžia ją pažinti ištisai ir pageidauja suderinti su jąja visą savo gyvenimą. Nerimstanti jo dvasia, žvelgdama į save ir į pasaulį, nesiliauja kėlusi paklausus: kodėl, iš ko, kaip ir kam? Ką galima žinoti apie tai žmogaus proto šviesoje, atsako mums filosofija, steigdamosi suimti tiesą į sąmoningai suorganizuotą sistemą.

Stasys Šalkauskis