RAZISKUJ
TIKIU. VADINASI, ESU.
Skirta S. Šalkauskio 140-osioms gimimo metinėms.
Savo gyvenimo tikslą Stasys Šalkauskis matė “tautiniame auklėjime per filosofiją”. Tad jis pradėjo kurti universalią lietuvišką pedagogikos sistemą. Pasak S. Šalkauskio, pedagogikos diapazonas labai platus – apima ne tik asmenybės, bet ir įvairius grupių, tautų bei visuomenės ugdymo aspektus, o vienas iš pedagogikos pamatų yra žmogaus, tautos ir visuomenės samprata. Kurdamas tautos ugdymo filosofiją, jis derino modernųjį istorizmą ir krikščioniškąją metafiziką.
S. Šalkauskis taip pat kūrė Lietuvos pedagogikos žodyną, surinko daugiau kaip 1600 terminų, bet šio darbo nespėjo pabaigti.
Stasys Šalkauskis savo, kaip tautos ugdytojo, misiją atliko dėstydamas Lietuvos universitete (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas). S. Šalkauskis buvo universiteto Teologijos ir filosofijos fakulteto profesoriumi, vadovavo Pedagogikos katedrai, dėstė filosofijos ir pedagogikos disciplinas. Jis buvo nepaprastai mėgstamas studentų, stengėsi jiems perduoti savo žinias, formuoti jų pasaulio suvokimą. S. Šalkauskis turėjo didelį autoritetą tarp kolegų mokslininkų. 1939 m. birželio 4 d. jis buvo išrinktas Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi. Deja, jam lemta buvo būti paskutiniu universiteto vadovu, nes jau 1940 m. birželį Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga.
Stasys Šalkauskis buvo Lietuvos ateitininkų federacijos aktyvistu, o nuo 1927 m. iki 1930 m. – vyriausiuoju vadu. Ateitininkų federacija – katalikiška Lietuvos jaunimo organizacija, įkurta 1911 m. Tai viena didžiausių ir ilgiausiai veikiančių jaunimo organizacijų Lietuvoje, vienijanti moksleivius, studentus ir mokslą baigusius narius. Jos nariai taip pat palaiko ryšius su tarptautinėmis krikščioniškomis struktūromis.
Tautos ugdymui skirtą filosofiją S. Šalkauskis praktiškai įgyvendino kurdamas Lietuvos ateitininkų federacijos ideologiją. Pats būdamas šios organizacijos nariu, vadovu, jis suformulavo pagrindinius organizacijos veikimo principus, kryptis ir 1933 m. parašė knygą “Ateitininkų ideologija”. Pagal ją ateitininkas turėjo būti ne tik uolus katalikas, patriotas, bet ir atviras universaliajai, pasaulinei kultūrai. Pasak S. Šalkauskio, reikėjo sujungti fizinę ir dvasinę prigimtį į pilnutinę, harmoningą, kūrybingą asmenybę, kuri vadovaujasi idealais. S. Šalkauskis buvo įsitikinęs, kad ateitininkai – tautos elito dalis.
Šalkauskių šeima išsaugojo Stasio Šalkauskio Lietuvos ateitininkų federacijos ženklelį, kurį jis nuolat segėdavo savo švarko atlape. Ženklelis yra tulpės formos. Tai reiškia dvasinę jaunystę. Penki tulpės žiedlapiai atspindi penkis ateitininkų principus. Centre esantis kryžius simbolizuoja tris dieviškąsias dorybes: tikėjimą, viltį ir meilę, o kartu – krikščionybę. Kryžiaus viduryje įkomponuota saulė, žyminti tikėjimo šviesą. Apatinėje ženklelio dalyje matomas puslankis, simbolizuojantis pasaulį, o po juo – Gediminaičių stulpai, reiškiantys Lietuvą.
