RAZISKUJ
TIKIU. VADINASI, ESU.
skirta S. Šalkauskio 140-osioms gimimo metinėms

Stasio Šalkauskio žmona ir artimiausia bendražygė, jo idealų palaikytoja buvo Julija Paltarokaitė. Pirmieji universiteto studentės Julijos ir profesoriaus Stasio susitikimai vyko ateitininkų organizacijos susibūrimuose, nes jie abu priklausė šiai organizacijai. Julija mokėsi Lietuvos universiteto Teologijos ir filosofijos fakultete lietuvių kalbos, pedagogikos. Stasys buvo jos dėstytojas. Julija ir Stasys susižadėjo 1927 m. pavasarį, o susituokė 1927 m. gruodžio 28 d.

Mylintis Stasys Šalkauskis ir jo laiškai sužadėtinei Julijai Paltarokaitei akivaizdžiai liudija, kad filosofas gyveno pagal savo kuriamas idėjas ir jomis vadovavosi. Gal dėl to ponui profesoriui teko teisintis panelei Julijai, kad jis savo laiškuose išeina “iš normalių laiškų ribų”, ir aiškinti, kodėl tai nutinka. Laiškuose jis aprašo savo dažną nuotaikų kaitą ir to priežastis. Tai yra jo dvasinės pažangos bei tobulėjimo kelias ir už tai mokama kaina, kuri neturėtų gąsdinti būsimos žmonos. Atvirai rašydamas apie įsivaizduojamą gyvenimą ateityje kartu, įspėja, kad jo žodžiai nėra tušti ir kad gyvenimas, sujungtas su jo likimu, gali pareikalauti “dar tokių aukų, kokių Tamsta dabar ir numatyti negali”. Galiausiai profesorius gyvenimą su juo apibūdina taip: “Eidama su manim sykiu į gyvenimo kovą, garbingai pakelsi šitos kovos sunkenybes ir ištikimai ištesėsi mylimiausios mano gyvenimo draugės pareigose.”

“Į kalną, į viršūnes!” – tai buvo Stasio ir Julijos Šalkauskių šeimos pasirinktas šūkis.
Iš Julijos Šalkauskienės atsiminimų: “Laikydamiesi savo obalsio “Į kalną, į viršūnes”, norėjome padėti vienas kitam tobulėti ir dvasiškai augti. Pasikalbėjimai būdavo tikra dvasinė puota, kuri stiprino mūsų meilę ir kėlė ją į dvasinių aukštybių viršūnes. Jie visam gyvenimui man pasiliko kaip šviesiausios gyvenimo valandos. Stasys tų pokalbių metu spinduliavo ypatingu kilnumu, lyg būtų įkvėptas šventumo dvasios, šviečiančios tobula meile. Tokią pat meilę įkvėpdavo ir man.”

1931 m. Julija ir Stasys Šalkauskiai susilaukė vienintelio savo sūnaus – Juliaus. Laimingas Stasio ir Julijos gyvenimas tęsėsi iki 1940 m., kai birželio mėnesį Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą. Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto rektoriumi buvęs Stasys buvo nušalintas nuo pareigų. Okupantai sovietai jį laikė priešu ir jis niekur negalėjo surasti darbo, niekas nenorėjo jo priimti. Blogėjant sveikatai, Stasys su šeima grįžo į tėvų namus Šiauliuose, kur 1941 m. gruodžio 4 d. mirė.
