RAZISKUJ
TIKIU. VADINASI, ESU.
skirta S. Šalkauskio 140-osioms gimimo metinėms
1916–1920 m. Stasys Šalkauskis studijavo filosofiją Fribūro universitete, Šveicarijoje. Tuo metu universitetas buvo katalikiškos pakraipos. Jis garsėjo kaip svarbus Europos katalikybės intelektualinis centras, o jame dėstomi socialiniai, ekonominiai mokslai rėmėsi krikščioniškuoju mokymu. S. Šalkauskis besimokydamas universitete susipažino su neoscholastika. Jis persiėmė tomizmo filosofijos idėjomis, laikė jas teisingomis ir atsakančiomis į daugelį klausimų.
Didžiausią įspūdį Stasiui Šalkauskiui Fribūro universitete palikęs dėstytojas buvo profesorius Marcas de Munnynck, kuris, kaip galima matyti S. Šalkauskio studijų knygelėje, dėstė jam ne vieną discipliną. Su M. de Munnynckas S. Šalkauskis užmezgė draugiškus ryšius, supažindino jį su Lietuva. M. de Munnynckas palaikė lietuvių studentus, prisidėdavo prie jų veiklų. S. Šalkauskis su buvusiu dėstytoju ryšius palaikė ir baigęs universitetą, grįžęs į Lietuvą.
S. Šalkauskis Fribūro universitete apgynė daktaro disertaciją „Pasaulio siela pagal Vladimiro Solovjovo filosofiją“ („L‘ame du monde dans la pfilosophie de Vladimir Soloviev“). Dar studijuodamas Maskvoje S. Šalkauskis susipažino su rusų mąstytojo Vladimiro Solovjovo filosofija. Pasirinkęs disertacijoje nagrinėti V. Solovjovo filosofiją S. Šalkauskis norėjo atskleisti jo idėjų reikšmingumą. V. Solovjovo idėjoms S. Šalkauskis priešpriešino Tomo Akviniečio filosofiją. Ir V. Solovjovo idėjos, kaip pats S. Šalkauskis pripažino, kritikos neatlaikė. S. Šalkauskis rašė: „Supratau tiesiog begalinę Akviniečio logikos jėgą: nuo šito laiko esu linkęs laikyti tomiškąją filosofiją didžiausiu žmogaus proto stebuklu.“
Studijuodamas Fribūre S. Šalkauskis sutiko žmonių, su kuriais bendravo visą likusį gyvenimą. Tai buvo Juozas Eretas, Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Pakštas ir kt. Tuo metu Fribūro universitete studijavo daug jaunimo iš Lietuvos. Lietuviai Šveicarijoje buvo aktyvūs ir būrėsi į savo draugijas. Viena tokių draugijų buvo „Lithuania“. S. Šalkauskis buvo vienas aktyviausių draugijos narių. „Lithuanios“ nariai ruošėsi būsimam darbui tėvynėje.
Studijuodamas Fribūro universitete S. Šalkauskis parašė monografiją “Tarp dviejų pasaulių: Lietuvos nacionalinės civilizacijos klausimo sintezė” (“Sur les confins de deux mondes: essai synthétique sur le problème de la civilisation nationale en Lituanie”). Šiame veikale jis apmąstė Lietuvos vietą Europoje, pasaulyje ir iškėlė idėją, kad svarbiausias lietuvių kultūros uždavinys yra Rytų ir Vakarų civilizacijų sintezė. Lietuvos misija yra sintetinti savyje šių dviejų kultūrų pradus ir palaikyti jų pusiausvyrą. Pasak S. Šalkauskio, lietuviai “gyvena ant Rytų ir Vakarų Europos ribos ir jungia savyje šitų dviejų pasaulių pradmenis”.
